sątaika

są́taika sf. (1); Rtr žr. santaika: 1. N, [K], KŽ Neteks vis tiek, ar mes pyksimės, ar sątaikoj gyvęsime V.Piet. 2. Šiais metais Ryme bus sątaikos šalininkų suvažiavimas rš. 3. dz. sutartis. 4. tvarka: Įvesti sątaiką KŽ(A1884,300). 5. pusiausvyra: Sątaika žmogiškose spėkose A1884,34.